Manau, šiek tiek nustebinsiu pasakydama, kad vienas iš didžiausių nesusipratimų, kurį matau dirbdama su žmonėmis, yra feritino trūkumas. Nes viena dalis žmonių šią problemą priima kaip normalią būseną – nu taip jau yra, nieko čia nepakeisi. Kita dalis galvoja, kad tradicinės medicinos normos ir yra tai, kas nusako sveikatos būklę, todėl išgirdus „viskas normoje“ nebesivargina ieškoti, kodėl savijauta vis tiek prasta. Ir tik nedidelė dalis žmonių supranta, kad ši problema nėra smulkmena, bei neignoruoja simptomų.
Kuo skiriasi geležies nuo feritino?
Labai dažnai žmonės pasimeta, kuo skiriasi geležis ir feritinas. Geležis – tai mineralas, kurio reikia kiekvienam iš mūsų tam, kad normaliai veiktų smegenys ir nervų sistema, būtų stipri imuninė sistema bei vyktų energijos gamyba ląstelėse (kitaip tariant – be geležies kūnas neturi iš ko „judėti“ ir funkcionuoja kaip zombis), bei prisideda prie sveikų plaukų, nagų bei odos būklės. O feritinas – tai baltymas, kuris parodo, kiek geležies atsargų turime organizme. Ne pati geležis, o būtent atsargos.
kodėl feritino trūkumas toks baisus?
Kai tik išgirstu tokius simptomus kaip:
-
atsikeliu pavargusi
-
nuolat trūksta energijos
-
slenka plaukai
-
trūkinėja nagai
-
pučia pilvą
-
svaigsta galva
Mano galvoje labai greitai atsiranda klausimas: „O kiek pas jus feritino?“ Ne todėl, kad aš „nuotoliu skenuoju žmones :D“, o todėl, kad praktika dirbant su žmonėmis rodo labai aiškų pasikartojimą. Ir labai dažnai atsakymas būna ,,viskas normose”. Tada ir sakau – norma dar nereiškia optimalu.
Tai kodėl tos normos taip klaidina?
Tradicinėje medicinoje dažnai priimta, kad feritino norma yra labai plati (pvz., 10–250 µg/L). Bet realybė tokia, kad nei su feritinu 1, nei su feritinu 250 žmogus nesijaus gerai. Tiksliau – jausis prastai. Pagal funkcinės medicinos požiūrį (kurio esmė – ieškoti priežasties, o ne bandyti „užglaistyti“ simptomus), optimalus feritino kiekis, ypač moterims, dažniausiai yra apie 40–80 µg/L. Kodėl svarbu nepersistengti ir nesidžiaugti tyrimuose matant virš 100 µg/L? Nes feritinas nėra tik geležies atsargų rodiklis. Jis taip pat yra uždegimo rodiklis – kuo jis aukštesnis, tuo dažniau tai signalizuoja apie vykstančius uždegiminius procesus organizme (neišsigąstam – tiesiog suprantam, ką tai reiškia).
O kodėl feritinas nekyla?
Dabar įdomiausia dalis. Ką dažniausiai daro žmonės, pamatę feritino trūkumą tyrimuose? Griebiasi papildų. Ir čia turiu šiek tiek nuvilti – papildai dažniausiai nėra pagrindinis sprendimas. Daug svarbiau suprasti, kodėl atsirado trūkumas.
DAŽNIAUSIOS PRIEŽASTYS, SU KURIOMIS SUSIDŪRIU:
Prastas virškinimas
Taip taip, ši priežastis – pati dažniausia. Pastovus pilvo pūtimas, diskomfortas ar rūgštingumas rodo, kad virškinimas neveikia tinkamai. Tokiu atveju geležis, nors ir gaunama su maistu, neįsisavinama plonajame žarnyne, todėl atsargos tiesiog nedidėja.
Mityboje trūksta geležies šaltinių
Ypač gyvūninės kilmės. Galim kiek norim valgyti špinatų ar burokėlių, bet augalinės kilmės geležies įsisavinimas yra gerokai mažesnis nei gyvūninės.
Gausios menstruacijos (ypač aktualu moterims)
Dėl didelio kraujo netekimo feritino atsargos tiesiog nespėja atsistatyti. Tokiu atveju labai svarbu ieškoti gausaus kraujavimo priežasties, o ne tik bandyti „pakelti skaičių“.
Ką daryti, kad viskas pradėtų taisytis?
Ieškoti priežasties ir dirbti su ja. Kito kelio, deja, nėra. Jei pastoviai pučia pilvą ar kyla rūgštis – tai aiškus signalas, kad geležis negali būti tinkamai įsisavinama, tada tvarkote mitybą bei pašalinate virškinimą dirginančius veiksnius. Ko pasekoje feritinas pradeda kilti natūraliai, nes organizmas pagaliau gali įsisavinti tai, ką gauna.
O kaip su papildais?
Jeigu sutvarkius pagrindinius dalykus feritino kiekis vis dar nedidėja, tuomet kartu su gydytoju galima svarstyti papildus. Bet čia labai svarbu kaip jie vartojami.
-
Geriausiai toleruojama ir dažniausiai rekomenduojama forma – geležies bisglicinatas (ypač jautresniam žarnynui).
-
Geležis geriausiai įsisavinama tuščiu skrandžiu, kartu su vitaminu C.
-
Ko geležis nemėgsta: kavos, arbatos, pieno produktų, kalcio, magnio, cinko, fitatų.
Todėl aklas papildų vartojimas dažnai neduoda norimo rezultato
Feritino trūkumas nėra „maža problema“, kurią galima ignoruoti. Labai dažnai tai pirmas signalas, kad organizmas jau kurį laiką bando išgyventi su tuščiu rezervuaru. Tikiuosi, kad perskaičius šį tekstą tapo aiškiau, kodėl į feritiną verta žiūrėti rimčiau, ir ką daryti toliau 🙂
